APIBRĖŽIMAS
Infuzinė terapija – tai normalios organizmo skysčių kiekybinės ir kokybinės sudėties palaikymas skiriant medikamentų į veną.
DIAGNOSTIKA.
Anamnezė
●Liga ar būklė, galinti daryti įtaką vandens ir elektrolitų pusiausvyrai.
- Sukelianti dehidrataciją.
- Sukelianti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.
●Aplinka, kurioje naujagimis slaugomas.
●Svorio dinamika.
Apžiūra.
Vertinama:
●Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija: širdies susitraukimų dažnis (ŠSD), arterinis kraujo spaudimas, kapiliarų prisipildymo laikas (KPL).
●Hidratacijos būklė: odos turgoras, gleivinių būklė, didžiojo momenėlio pilnumas.
●Edemų buvimas.
●Svoris.
Klinikiniai elektrolitų disbalanso požymiai.
●Hiponatremija: vangumas, traukuliai; simptomų gali nebūti.
●Hipernatremija: dėl dehidratacijos – hipotenzija, tachikardija, oligurija; dėl per didelio skysčių kiekio – edemos, hipertenzija, tachikardija.
●Hipokalemija: dažniausiai besimptomė; gali būti hipotonija, žarnų nepraeinamumas, šlapimo susilaikymas, pokyčiai elektrokardiogramoje (EKG): nusileidžiantis ST segmentas, žemas T dantelio voltažas, U banga.
●Hiperkalemija: gali būti besimptomė; aritmijos, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos nestabilumas; bradikardija, supraventrikulinė ar ventrikulinė tachikardija, skilvelių virpėjimas; EKG: aukštas T dantelis, sumažėjęs PR intervalas, platūs QRS kompleksai.
●Hipokalcemija: dirglumas, traukuliai, apnėjos, aritmijos, širdies nepakankamumas.
●Hperkalcemija: gali būti besimptomė; anoreksija, atpylinėjimas, vėmimas, dirglumas, traukuliai, vangumas, hipertenzija, dehidratacija, maisto netoleravimas.
Dehidratacijos laipsnio vertinimas. Klinikiniai dehidratacijos požymiai vertinami naudojantis dehidratacijos sunkumo vertinimo lentele (žr. 5 priedą).
Tyrimai. Jei yra skysčių ir elektrolitų disbalanso rizikos veiksnių ir įtariama, kad yra dehidratacija.
●Bendras kraujo tyrimas.
●CRB.
●Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas.
●Elektrolitų (K, Na, Ca) kiekio kraujo serume nustatymas.
●Šlapalo ir kreatinino kiekio kraujo serume nustatymas.
●Rūgščių ir šarmų pusiausvyros tyrimas.
●Šlapimo tyrimas (osmoliariškumas).
GYDYMAS.
Infuzoterapijos planas.
Būklės stabilizavimas. Skysčių trūkumo šalinimas.
Hipovoleminis šokas.
●greita (boliusu) 10 ml/kg 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo infuzija į veną, stebima, ar nėra hepatomegalijos ir kvėpavimo nepakankamumo;
●skysčių boliusai po 10 ml/kg gali būti kartojami prireikus iki 60 ml/kg, kol sunormalėja mikrocirkuliacija ir AKS;
●izotoninių tirpalų su 10 proc. gliukoze pakankamu greičiu, kad nepasireikštų hipoglikemija;
●tęsti skysčių terapiją, atsižvelgiant į mikrocirkuliaciją ir centrinį veninį spaudimą;
●jei reikia, koreguoti anemiją.
Rehidratacija, atsižvelgus į dehidratacijos sunkumą, jei yra nepakankamas maitinimasis, vėmimas, viduriavimas ir kitokia būklė vėlesniu naujagimystės laikotarpiu.
Izotoninės ir hipotoninės dehidratacijos rehidratacija.
Lengva dehidratacija (5 proc., skysčių deficitas (SD) - 50 ml/kg). Rehidratuojami maitinant motinos pienu, adaptuotu mišiniu.
Vidutinio sunkumo ar sunkios hipotoninės ar izotoninės dehidratacijos rehidratacijos etapai.
I etapas:
- Į veną skiriama 10-20 ml/kg per valandą natrio chlorido izotoninio (0,9 proc.) tirpalo, siekiant atkurti kraujo tūrį, užtikrinti normalią mikrocirkuliaciją smegenyse ir širdies raumenyje;
- Dozę galima kartoti, jei reikia atkurti pakankamą mikrocirkuliaciją;
- I etapo metu skirtas skysčių kiekis turi būti atimamas iš numatyto rehidratacijai skysčių kiekio.
II etapas (trukmė – 8 val.):
- Jo metu sulašinama ⅓ FSP (100 ml/kg) ir ½ skysčių trūkumo (apskaičiuojamo, atsižvelgiant į svorio deficito procentą: jei svorio trūkumas 5 proc, skysčių trūkumas – 50 ml/kg; jei svorio trūkumas – 10 proc., skysčių trūkumas – 100 ml/kg);
- Skiriama 5 proc. dekstrozės tirpalo ir 0,45 proc. NaCl tirpalo;
- Jei yra hipoglikemija, skiriama 10 proc. dekstrozės tirpalo;
- Papildomai skiriama 2–3 mmol KCl į 100 ml, tik tuo atveju, kai yra hipokalemija ir yra diurezė.
III etapas (trukmė – 16 val.):
- Jo metu sulašinama ⅔ FSP (100 ml/kg) ir ½ skysčių deficito;
- Skiriama 5 proc. dekstrozės tirpalo ir 0,2 proc. NaCl tirpalo;
- Jei yra hipoglikemija, skiriama 10 proc. dekstrozės tirpalo;
- Papildomai skiriama 2-3 mmol KCl į 100 ml tik tuo atveju, jei yra hipokalemija.
Vidutinio sunkumo ar sunkios hipertoninės dehidratacijos rehidratacija.
Pagrindiniai principai.
●Koreguojama per 48 val. Lašinant greičiau, gali atsirasti smegenų edema, traukuliai, insultas.
●Rehidratacijai skiriamų skysčių tūris:
- Skysčių deficitas (10 proc. - 100 ml ar 15 proc. - 150 ml) + dviejų parų FSP* (100x2=200 ml);
- Šis skysčių kiekis sulašinamas per 48 val.
* Į fiziologinį skysčių poreikį įskaičiuojamas parenteriniu ir enteriniu būdu (jei naujagimis valgo) skiriamas skysčių kiekis.
Vidutinio sunkumo ar sunkios hipertoninės dehidratacijos rehidratacijos etapai
I etapas:
- Į veną skiriama boliusu natrio chlorido izotoninio (0,9 proc.) tirpalo 10-20 ml/kg per valandą, siekiant atkurti kraujo tūrį, užtikrinti pakankamą mikrocirkuliaciją smegenyse ir širdies raumenyje;
- I etapo metu skirtas skysčių kiekis turi būti atimamas iš numatyto rehidratacijai skysčių kiekio.
II etapas (48 val.):
- Skiriama 5 proc. dekstrozės tirpalo ir (0,2 ar 0,45 proc.) natrio chlorido hipotoninio tirpalo;
- Jei yra hipoglikemija, skiriama 10 proc. dekstrozės tirpalo;
- Kas 2–4 val. nustatomas Na kiekis kraujo serume;
- Na kiekis kraujo serume turi mažėti ne greičiau kaip 10 mmol/l/per parą arba 0,4 mmol/l/per val.
Elektrolitų kiekio pokyčių kraujo serume koregavimas.
Hiponatremija (mažiau kaip 128 mmol/l). Rekomenduojama:
● riboti skysčių kiekį (iki 75 proc. apskaičiuoto kiekio);
● jei yra neurologinė simptomatika (traukuliai, mieguistumas) ar Na < 120 mmol/l, skubiai:
- lašinti 6 ml/kg per vieną valandą 3 proc. NaCl tirpalo, kad Na pakiltų iki 125 mmol/l ir išnyktų traukuliai;
- toliau hiponatremija koreguojama lėtai, per vieną arba dvi paras;
- hiponatremijos koregavimas apskaičiuojamas, atsižvelgus į natrio trūkumą: Natris mmol = 140 mmol/l – Na kiekis kraujo plazmoje X 0,6 X naujagimio svoris (kg);
● jei yra hiperglikemija, ją šalinti;
● gydant hiponatremiją, natrio kiekis kraujo serume neturi padidėti daugiau kaip 10 mmol per parą.
Hipernatremija (daugiau kaip 150 mmol/l). Rekomenduojama:
● šalinti sukėlusią priežastį;
● lėtai rehidratuoti (Na kiekis kraujo serume turi mažėti ne greičiau kaip 0,4 mmol/l/val). Greitai rehidratuojant gali atsirasti smegenų edema ir traukuliai;
● jei yra hipernatremija dėl skirto per didelio Na kiekio, nutraukti jo skyrimą, jei reikia, didinti skiriamų skysčių kiekį;
● skirti 5 proc. dekstrozės tirpalo ir 0,45 proc. arba 0,2 proc. natrio chlorido tirpalo;
● koreguoti per 48–96 val.;
● gydant hipernatremiją, natrio kiekis kraujo serume turi mažėti ne daugiau kaip 10 mmol per parą.
Hipokalemija (mažiau kaip 3,0 mmol/l). Rekomenduojama:
● šalinti hipokalemiją sukėlusią priežastį;
● skirti kalio, atsižvelgus į fiziologinį poreikį (per os, jei maitinamas enteriniu būdu) (žr. 2 priedą);
● jei yra sunki hipokalemija, į veną lėtai skirti 0,3 mmol/kg/val. kalio chlorido tirpalo, stebint širdies veiklą.
Hiperkalemija (daugiau kaip 6 mmol/l). Rekomenduojama:
● atlikti EKG;
● šalinti hiperkalemiją sukėlusią priežastį;
● jei buvo skiriama kalio, nedelsiant nutraukti jo skyrimą;
● jei yra pokyčių EKG, skirti 0,5 mmol/kg kalcio chlorido arba kalcio gliukonato 10 proc. tirpalo;
● kas 4 val. tirti kalio kiekį kraujo serume;
● Medikamentai, skatinantys ekstraląstelinio kalio patekimą į ląsteles:
- gliukozės tirpalas su insulinu (0,05 VV/kg insulino su 2 ml/kg 10 proc. dekstrozės) infuzija į veną (greitis - 0,1 VV/kg per val. ir 2-4 ml/kg per val. 10 proc. dekstrozės);
- beta antagonistas - albuterolis (salbutamolio infuzija 0,1 μg/kg/min.);
● didinti diurezę furozemidu 1 mg/kg dozei, jei diurezė normali;
● jei yra oligurija ar anurija, atlikti peritoninę dializę.
Hipokalcemija (naujagimiams, sveriantiems mažiau kaip 1500 g: bendras Ca kiekis – mažiau nei 2,0 mmol/l, jonizuoto Ca – mažiau nei 1,1 mmol/l. Naujagimiams sveriantiems daugiau kaip 1500 g: bendras Ca kiekis – mažiau nei 1,75 mmol/l, jonizuoto Ca – mažiau nei 1,0 mmol/l). Rekomenduojama:
● jei yra simptominė hipokalcemija (hiperestezija, traukuliai), skirti 100 mg/kg arba 1 ml/kg 10 proc. kalcio gliukonato tirpalo į veną per 5–10 min., arba 20 mg/kg arba 0,2 ml/kg 10 proc. kalcio chlorido tirpalo, stebint širdies veiklą, registruojant EKG. Nešvirkšti kalcio tirpalų į virkštelės arteriją.
Palaikomoji infuzinė terapija: skysčių, elektrolitų ir maisto medžiagų fiziologinio poreikio užtikrinimas.
Indikacijos.
Sergantys naujagimiai ir neišnešioti naujagimiai, kurie negali būti maitinami enteriniu būdu arba kuriems maisto (skysčių) kiekis yra nepakankamas.
Skysčių poreikį naujagimiui būtina įvertinti individualiai.
Į skiriamą skysčių kiekį įskaičiuojami visi naujagimiui skiriami skysčiai: enterinio ir parenterinio maitinimo būdu, su medikamentais skiriamų, kateterius ir lašines sistemas užpildančių skysčių kiekis.
Būklė, kuriai esant rekomenduojama riboti skiriamų skysčių kiekį.
●Naujagimiai, kuriems taikoma kvėpuojamoji terapija.
●Neišnešioti naujagimiai.
●Naujagimiai, patyrę asfiksiją gimdami, kai yra inkstų funkcijos nepakankamumo atsiradimo tikimybė.
●Oligurinis inkstų nepakankamumas (būtina nustatyti, ar nėra prerenalinio inkstų nepakankamumo).
Būklė, kuriai esant skiriamas didesnis skysčių kiekis:
●NEK, žarnyno nepraeinamumas, stomos;
●viduriavimas.
Parenterinio maitinimo (PM) rekomendacijos.
●Dalinis ar pilnas PM turi būti skiriamas visiems neišnešiotiems naujagimiams ir sergantiems išnešiotiems naujagimiams, kurie negali būti maitinami enteriniu būdu ar enteriniu būdu maitinami tik iš dalies, siekiant užtikrinti fiziologinį maisto medžiagų poreikį.
●Jei dėl neišnešioto > 31 sav. ir > 1500 g gimimo svorio ar sergančio išnešioto naujagimio būklės negalima pradėti enterinio maitinimo, pirmą parą (gyvenimo ar ligos) gali būti skiriama 10 proc. gliukozės tirpalo infuzija 4–6 mg/kg/min. greičiu (60–90 ml/kg/p), normoglikemijai užtikrinti.
●Pilnas parenterinis maitinimas skiriamas, kol enterinis maitinimas nesieka 30 proc. Parenterinis maitinimas baigiamas, kai enterinis maitinimas sudaro 90 proc. vidutinio skysčių poreikio.
SVARBU ĮSIDĖMĖTI:
1. Infuzinė terapija kiekvienam naujagimiui planuojama individualiai.
2. Skysčių trūkumo šalinimas pradedamas 10-20 ml/kg 0,9% NaCl tirpalo boliusu.
3. Dalinis ar pilnas PM turi būti skiriamas visiems neišnešiotiems naujagimiams ir sergantiems išnešiotiems naujagimiams, kurie negali būti maitinami enteriniu būdu ar enteriniu būdu maitinami tik iš dalies.
PRIEDAI.
1 priedas. Naujagimių vidutinis skysčių poreikis (ESPGHAN rek. 2005, NHS 2011) (ml/kg/p)
|
Naujagimystės laikotarpis |
Pereinamasis laikotarpis |
Tarpinis laikotarpis |
Stabilaus svorio augimo laikotarpis |
|||||
|
Paros po gimimo |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7-14 |
> 14 |
|
Išnešioti |
60–70 |
70–90 |
90–110 |
110–130 |
140–160 |
140–180 |
140–170 |
140–160 |
|
Neišnešioti daugiau kaip 1500 g |
60–80 |
80–100 |
100–120 |
120–150 |
140–160 |
140–180 |
140–160 |
140–160 |
|
Neišnešioti mažiau kaip 1500 g |
80–90 |
100–110 |
120–130 |
130–150 |
140–160 |
160–180 |
140–180 |
|
2 priedas. Naujagimių elektrolitų kiekio normos kraujyje ir jų poreikis (ESPGHAN 2005, NHS 2011)
|
Kriterijus |
Išnešioti |
Neišnešioti daugiau kaip 1500 g |
Neišnešioti mažiau kaip 1500 g |
|||||
|
NATRIS (Na) |
||||||||
|
Norma |
128–150 mmol/l |
|||||||
|
Poreikis |
1–7 paros |
0–3,0 (5,0) mmol/kg/p 0–1,8 (3,0) ml/kg/p |
||||||
|
7–14 parų |
2,0–5,0 mmol/kg/p 1,2–3,0 ml/kg/p |
3,0–5,0 mmol/kg/p 1,8–3,0 ml/kg/p |
2,0–3,0 (5,0) mmol/kg/p 1,2–1,8 (3,0) ml/kg/p |
|||||
|
> 14 parų |
2,0–3,0 mmol/kg/p 1,2–1,8 ml/kg/p |
3,0–5,0mmol/kg/p 1,8–3,0 ml/kg/p |
3,0–5,0 mmol/kg/p 1,8–3,0 ml/kg/p |
|||||
|
1 mmol tirpale |
0,59 ml natrio chlorido 10 % tirpalo 6,5 ml natrio chlorido 0,9 % tirpalo 0,5 ml Glycophos |
|||||||
|
KALIS (K) |
||||||||
|
Norma |
3,0-6,0 mmol/l |
|||||||
|
Poreikis |
1–7 paros |
0-2,0 mmol/kg/p (skirti tik prasidėjus diurezei) 0–2 ml/kg/p |
||||||
|
7–14 parų |
1,0–3,0 mmol/kg/p 1,0–3,0 ml/kg/p |
1,0–3,0 mmol/kg/p 1,0–3,0 ml/kg/p |
1,0–2,0 mmol/kg/p 1,0–2,0 ml/kg/p |
|||||
|
> 14 parų |
1,5–3,0 mmol/kg/p 1,5–3,0 ml/kg/p |
2,0–5,0 mmol/kg/p 2,0–5,0 ml/kg/p |
2,0–5,0 mmol/kg/p 2,0–5,0 ml/kg/p |
|||||
|
1 mmol tirpale |
1,0 ml kalio chlorido 7,45 % tirpalo |
|||||||
|
CHLORAS (Cl) |
||||||||
|
Norma |
98–113 mmol/l |
|||||||
|
Poreikis |
1–7 paros |
0–5,0 mmol/kg/l |
||||||
|
7–14 parų |
2,0–3,0 mmol/kg/l |
3,0–5,0 mmol/kg/l |
2,0–3,0 mmol/kg/l |
|||||
|
> 14 parų |
2,0–3,0 mmol/kg/l |
3,0–5,0 mmol/kg/l |
2,0–3,0 mmol/kg/l |
|||||
|
1 mmol tirpale |
0,5 ml natrio chlorido 10 % tirpalo 6,5 ml natrio chlorido 0,9 % tirpalo 1,0 ml kalio chlorido 7,45 % tirpalo |
|||||||
|
KALCIS (Ca) |
||||||||
|
Norma |
Bendro Ca kiekis Išnešiotiems ir neišnešiotiems > 1500 g 2,0–2,55 mmol/l Neišnešiotiems < 1500 g 1,75–2,55 mmol/l |
Jonizuoto Ca kiekis Išnešiotiems ir neišnešiotiems > 1500 g 1,1–1,4 mmol/l Neišnešiotiems < 1500 g 0,9–1,4 mmol/l |
||||||
|
Poreikis |
0,5–3,0 mmol/kg/p |
|||||||
|
1 mmol tirpale |
4,0 ml kalcio gliukonato 10 % tirpalo 1,5 ml kalcio chlorido 10 % tirpalo |
|||||||
|
MAGNIS (Mg) |
||||||||
|
Norma |
0,62–1,0 mmol/l |
|||||||
|
Poreikis |
0,3–0,5 mmol/kg/p |
|||||||
|
1 mmol tirpale |
0,5 ml magnio sulfato 25 % tirpalo |
|||||||
|
FOSFORAS (P) |
||||||||
|
Norma |
1,6–3,0 mmol/l |
|||||||
|
Poreikis |
1–3 mmol/kg/p |
|||||||
|
1 mmol tirpale |
1,0 ml Glycophos |
|||||||
3 priedas. Parenterinio maitinimo (PM) sudedamosios dalys ir jų dozės priklausomai nuo naujagimio gestacinio amžiaus
|
Komponentas |
Kiekis |
||
|
I flakonas |
|||
|
Gliukozė (g/kg/p) |
Pradėti nuo (3,5) 4–6 mg/kg/min. Didinti po 1–3 mg/kg/min. Maksimalus kiekis – 12 mg/kg/min. |
||
|
Aminorūgštys |
Neišnešioti naujagimiai |
Išnešioti naujagimiai |
|
|
Pradėti nuo 2–3 g/kg/p Didinti po 0,5–1 g/kg/p iki 3,5–4,0 g/kg/p |
Pradėti nuo 2–3 g/kg/p Didinti po 1 g/kg/p iki 3,0 g/kg/p |
||
|
Vaminolakt 6 % (16,5 ml yra 1 g baltymo) |
Pradėti nuo 33–50 ml/kg/p Didinti po 8,25–16,5 ml/kg/p iki 58,0–66,0 ml/kg/p |
Pradėti nuo 33–50 ml/kg/p Didinti po 16,5 ml/kg/p iki 50,0 ml/kg/p |
|
|
Aminoplazmalis 10 % 10 ml yra 1 g baltymo |
Pradėti nuo 20,0–30,0 ml/kg/p Didinti po 5,0–10,0 ml/kg/p iki 35,0–40,0 ml/kg/p |
Pradėti nuo 20,0–30,0 ml/kg/p Didinti po 10,0 ml/kg/p iki 30,0 ml/kg/p |
|
|
Kalio chlorido 7,45 % tirpalas |
1,0–5,0 ml/kg/p |
||
|
Kalcio gliukonato 10 % tirpalas |
2–12 ml/kg/p |
||
|
Natrio chlorido 10 % tirpalas |
Žr. 2 priedą „Naujagimių elektrolitų kiekio normos kraujyje ir jų poreikis“ |
||
|
Magnio sulfato 25 % tirpalas |
0,15–0,25 ml/kg/p |
||
|
Peditrace (mikroelementai) |
1 ml/kg |
||
|
Glycophos |
1 ml/kg (1 ml yra 2 mmol Na) |
||
|
Heparinas |
1 VV/1 ml (100 VV yra 2 mmol Na) |
||
|
II flakonas |
|||
|
Riebalai |
Neišnešioti naujagimiai |
Išnešioti naujagimiai |
|
|
Pradėti nuo 1,0–2,0 g/kg/p Didinti po 0,5–1,0 g/kg/p |
Pradėti nuo 1,0–2,0 g/kg/p Didinti po 0,5–1,0 g/kg/p |
||
|
Maksimalus kiekis 3,0 g/kg/p |
Maksimalus kiekis 3–3,5 (4,0) g/kg/p |
||
|
SMOFlipid 20 % Lipofundinas 20 % Intralipidas 20 % (5 ml yra 1 g riebiųjų rūgščių) |
Pradėti nuo 5,0–10,0 ml/kg/p Didinti po 2,5–5,0 ml/kg/p |
Pradėti nuo 5,0–10,0 ml/kg/p Didinti po 2,5–5,0 ml/kg/p |
|
|
Maksimalus kiekis - 15,0 ml/kg/p |
Maksimalus kiekis 15,0–17,5 (20,0) ml/kg/p |
||
|
Vitalipid N |
4 ml/kg (bet ne daugiau kaip 10 ml) |
||
|
Soluvit N |
1 ml/kg |
||
4 priedas. Naujagimio būklės stebėjimas palaikomosios infuzinės terapijos metu
|
Palaikomoji infuzoterapija (pradinis PM laikotarpis – pirmosios 3-4 paros) |
Tęsiant PM |
|
|
Klinikinės būklės vertinimas |
Kasdien |
Kasdien |
|
Svoris (g) |
Kasdien (jei yra skysčio balanso problemų – kas 12 val.), tuo pačiu metu |
Kasdien, tuo pačiu metu |
|
Ūgis (cm) |
- |
Kas savaitę |
|
Galvos apimtis (cm) |
- |
Kas savaitę |
|
Skirtų skysčių (per os ir į veną) kiekis |
Kasdien, prireikus - dažniau |
Kasdien, prireikus - dažniau |
|
Diurezė |
Kas 8–12 val. |
Kasdien |
|
Laboratoriniai tyrimai |
||
|
Glikemija |
Du kartus paroje |
Vieną kartą paroje |
|
Gliukozės kiekis šlapime |
Vieną kartą paroje |
Kas savaitę |
|
Kraujo dujos |
Atsižvelgus į širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būklę |
Atsižvelgus į širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būklę |
|
Šarmų ir rūgščių pusiausvyra |
1–2 kartus paroje, atsižvelgus į klinikinę būklę |
Atsižvelgus į klinikinę būklę |
|
Laktatai |
1–2 kartus paroje, atsižvelgus į klinikinę būklę |
Atsižvelgus į klinikinę būklę |
|
Na, K, Ca kraujo serume |
● Kas 24–48 val. Jei reikia – dažniau, atsižvelgus į klinikinius požymius ● Du kartus paroje, kai yra elektrolitų disbalansas ar naujagimis ≤ 26 sav. gestacijos |
Kas 24–48 val. |
|
P, Mg kraujo serume |
Kas 24–48 val. Jei reikia – dažniau, atsižvelgus į klinikinius požymius |
Kas savaitę |
|
Šlapalas, kreatininas |
Kas 24–48 val. |
Kas savaitę |
|
Trigliceridai kraujo serume |
Prieš skiriant lipidų ir didinant jų dozę |
Kas savaitę |
|
Kepenų funkcijos rodmenys (tiesioginis bilirubinas, ALT, AST, šarminė fosfatazė) |
Prieš skiriant lipidų |
Kas savaitę |
|
Kraujo tyrimas |
Atsižvelgus į klinikinę būklę |
Kas savaitę |
5 priedas. Dehidratacijos sunkumo vertinimas ir rehidratacijai skiriamų skysčių kiekis, atsižvelgus į dehidratacijos sunkumą
|
Požymiai |
Lengva dehidratacija |
Vidutinio sunkumo dehidratacija |
Sunki dehidratacija (šokas) |
|
Netekto svorio procentas |
5 proc. (skysčių trūkumas - 50 ml/kg) |
10 proc. (skysčių trūkumas - 100 ml/kg) |
15 proc (skysčių trūkumas - 150 ml/kg) |
|
ŠSD |
100–160 k./min. |
*Tachikardija |
Tachikardija |
|
AKS |
Pakankamas |
Pakankamas ar sumažėjęs |
Mažas |
|
Kvėpavimas |
Normalus, 40–60 k./min. |
*Gilūs įkvėpimai, gali būti tachipnėja |
Gilūs įkvėpimai, tachipnėja ar bradipnėja, apnėjos |
|
Burnos gleivinė, seilės |
Tąsios seilės |
Gleivinės sausos |
Labai sausos, seilės sukepusios (apie lūpas) |
|
Didysis momenėlis |
Normalus |
Įdubęs |
Labai įdubęs |
|
Akys |
Norma |
*Įdubusios |
Labai įdubusios |
|
Odos turgoras |
Normalus |
*Sumažėjęs (odos raukšlė išnyksta) |
Labai sumažėjęs (stovinti odos raukšlė) |
|
Oda |
Normali |
Vėsi, blyški |
Šalta, marmuruota, akrocianozė |
|
Šlapinimasis |
Normalus ar sumažėjęs |
Oligurija (< 1 ml/kg/val.)/ anurija (< 0,5 ml/kg/val.) |
Anurija (< 0,5 ml/kg/val.) |
|
Kapiliarų prisipildymo laikas |
Normalus (< 3 s.) |
Pailgėjęs (3–4 s.) |
Labai pailgėjęs (> 4 s.) |
|
Sisteminiai požymiai |
Troškulys |
*Dirglumas, mieguistumas |
Dejavimas, mieguistumas (gali būti koma) |
|
Skiriamų skysčių kiekis |
FSP (100 ml/kg) + ST (50 ml/kg) (arba ½ FSP) |
FSP (100 ml/kg) + ST (100 ml/kg) (arba 1 FSP) |
FSP (100 ml/kg) + ST (150 ml/kg) (arba 1 ½ FSP) |
* - požymiai, kuriems esant didėja šoko rizika
Dažniausiai pasireiškiantys požymiai paryškinti
FSP - fiziologinis skysčių poreikis
SD - skysčių trūkumas
6 priedas. Naujagimių arterinio kraujospūdžio normos priklausomai nuo gestacinio amžiaus
Neišnešiotų naujagimių arterinio kraujospūdžio normos priklausomai nuo gimimo svorio (Neonatal e-hand book, updated 2014)
|
Gimimo svoris (g) |
Sistolinis kraujospūdis (mmHg) |
Diastolinis kraujospūdis (mmHg) |
|
501–750 |
50–62 |
26–36 |
|
751–1000 |
48–59 |
23–36 |
|
1001–1250 |
49–61 |
26–35 |
|
1251–1500 |
46–56 |
23–33 |
|
1501–1750 |
46–58 |
23–33 |
|
1751–2000 |
48–61 |
24–35 |
Neišnešiotų naujagimių arterinio kraujospūdžio normos priklausomai nuo gestacinio amžiaus (Neonatal e-hand book, updated 2014)
|
Gestacijos savaitė |
Sistolinis kraujospūdis (mmHg) |
Diastolinis kraujospūdis (mmHg) |
|
< 24 |
48–63 |
24–39 |
|
24–28 |
48–58 |
22–36 |
|
29–32 |
47–59 |
24–34 |
|
> 32 |
48–60 |
24–34 |
Neišnešiotų naujagimių arterinio kraujospūdžio normos priklausomai nuo amžiaus (Neonatal e-hand book, updated 2014)
|
Para |
Sistolinis kraujospūdis (mmHg) |
Diastolinis kraujospūdis (mmHg) |
|
1 |
48–63 |
25–35 |
|
2 |
54–63 |
30–39 |
|
3 |
53–67 |
31–43 |
|
4 |
57–71 |
32–45 |
|
5 |
56–72 |
33–47 |
|
6 |
57–71 |
32–47 |
|
7 |
61–74 |
34–46 |
Išnešiotų naujagimių arterinio kraujospūdžio normos priklausomai nuo amžiaus (Neonatal e-hand book, updated 2014)
|
Amžius |
Sistolinis kraujospūdis (mmHg) |
Diastolinis kraujospūdis (mmHg) |
Vidutinis kraujospūdis (mmHg) |
|
1 val. |
70 |
44 |
53 |
|
12 val. |
66 |
41 |
50 |
|
1-a para (miego metu) |
70 ± 9 |
42 ± 12 |
55 ± 11 |
|
1-a para (būdraujant) |
71 ± 9 |
43 ± 10 |
55 ± 9 |
|
3-čia para (miego metu) |
75 ± 11 |
48 ± 10 |
59 ± 9 |
|
3-čia para (būdraujant) |
77 ± 12 |
49 ± 10 |
63 ± 13 |
|
6-a para (miego metu) |
76 ± 10 |
46 ± 12 |
58 ± 12 |
|
6-a para (būdraujant) |
76 ± 10 |
49 ± 11 |
62 ± 12 |
|
2-a savaitė |
78 ± 10 |
50 ± 9 |
|
|
3-a savaitė |
79 ± 8 |
49 ± 8 |
|
|
4-a savaitė |
85 ± 10 |
46 ± 9 |
LITERATŪRA
1. Adcock LM. Etiology, clinical manifestations, and evaluation of neonatal shock. Up to date 2013. Available at: http://www.uptodate.com/contents/etiology-clinical-manifestations-and-evaluation-of-neonatal-shock
2. NICE clinical guideline CG84. Diarrhoea and vomiting in children: Diarrhoea and vomiting caused by gastroenteritis: diagnosis, assessment and management in children younger than 5 years. 2009 Available at: http://guidance.nice.org.uk/CG84.
3. Profits J. Fluid and electrolyte therapy in newborns. Up to date 2013. Available at: http://www.uptodate.com/contents/fluid-and-electrolyte-therapy-in-newborns?source=search_result&search=Fluid+and+electrolyte+therapy+in+newborns&selectedTitle=1~150
4. Somers MJ. Treatment of hypovolemia (dehydration) in children. Up to date 2013. Available at: http://www.uptodate.com/contents/treatment-of-hypovolemia-dehydration-in-children?source=search_result&search=treatment+of+hypovolemia+inchildren&selectedTitle=1~150
5. Somers MJ. Clinical assessment and diagnosis of hypovolemia (dehydration) in children. Up to date 2013. Available at: http://www.uptodate.com/contents/clinical-assessment-and-diagnosis-of-hypovolemia-dehydration-in-children?source=search_result&search=Clinical+assessment+and+diagnosis+of+hypovolemia+in+children&selectedTitle=1~150
6. Arsenault D, Brenn M, Kim S, Gura K, Compher C, Simpser E; American Society for Parenteral and Enteral Nutrition Board of Directors, Puder M. A.S.P.E.N. Clinical Guidelines: hyperglycemia and hypoglycemia in the neonate receiving parenteral nutrition. JPEN J Parenter Enteral Nutr. 2012;36(1):81-95. Available at: http://pen.sagepub.com/content/36/1/81.full.pdf+htm
♦♦♦